- skiautis
- skiáutis sf. (1) 1. I, J, DŽ, Slnt, Erž, Skp, Sk, Jnš, Rm žr. skiautė 1: Kokia bus skiáutis, iš tokios siūk rankoves Vdžg. Iš skiáučių austa [antklodė] Vdk. Tos skiáutys niekam netinka Gr. Prastas kriaučius daug skiáučių pridirba Skr. Baltos ir taškuotos moterų skarelės, sakytum popieriaus skiautys, bolavo tarp skrybėlaičių ir kepurių sp. | Neviliok tu manęs su to milo skiáučia (sermėgėle) Pl. 2. žr. skiautė 3: Už tėvynės žemės skiautį negailėsim kraujo rš. 3. plg. skiauterė 2: Uodžiamosios skiautys (lobi olphactorii) E. 4. bot. vainiklapis: Karūnos skiautis BTŽ(P). Lapučiai karūnos vadinas skiautys P.
Dictionary of the Lithuanian Language.